by

Senamiestis be nesąmonių

Nesenai persikrausčiau į senamiestį ir dabar dažnai zulinu jo gatves. Tad apie senamiestį kyla įvairių minčių, ypač kai vaikštau su miegančiu kūdikiu kokias 2-3 valandas ratais kvadratais.

Daug visko buvo prikurta ir pristatyta aplinkui senamiestį. Dabar būtų laikas atkreipt dėmesį ir į patį senamiestį, tas kur yra jau grynai tarp Dangės upės ir Senojo turgaus (imtinai).

Per visą Lietuvą yra pasklidus legenda apie nuostabų Kauno atsigavimą, ir jį simbolizuoja atsigavęs Kauno senamiestis. Skambinu Kauno vicemerui, kuris ganėtinai neblogas liberalas (gerai gi, reikėjo biški pagirt). Sako ai davėm šiek tiek pinigų fasadams atnaujint, senamiesčio gyventojų ar verslininkų bendruomenėms, kad organizuotų, reklamuotų renginius visokius ten. Bet visas atsigavimas startavo kai atsirado RyanAir skrydis iš Tamperės. Kai tik pradėjo varyt visokie užsieniečiai, užtvindė senamiestį, tai ir patiems kauniečiams pasidarė įdomu, kas čia vyksta. Visi taip įprato, kad nors dabar skrydžio jau nebėra, vietiniai ir toliau eina, ir senamiestis gyvuoja.


Tai žinau, kad jau eilę metų vis bandoma pritraukti daugiau skrydžių į Palangą. Matyt yra rimtų priežasčių, kodėl nepavyksta. Kažkuriuo metu net pasirodė skaičiai, jog reiks pusės milijono (litų dar), jog tas skrydis gyvuotų. Bet šitoj vietoj reikia padirbėt intensyviai. Neblogai jau yra vietiniai autobusai iš oro uosto į Klaipėdą, yra CityBee, žodžiu viskas gan neblogai. Reikia pačių skrydžių, ypatingai ne vasaros metu. Kaip juos čia prisikviest? Parašyt email RyanAir’ui ir gražiai paprašyt. Žinoma, juokauju, to neužteks, bet jei ankstesnėm kainom reiktų įdėt tarkim 100.000-200.000€ kad tas skrydis atsirastų, manau pinigai to verti. Reikia nepamiršt kad pats skrydis savaime nieko gero, jei nereklamuosim ir nepranešim žmonėm, kad toks skrydis egzistuoja, ir kad mes norim jog jūs čia atvyktumėt ir išleistumėt savo pinigus. Po kurio laiko įsivažiuos, nes mes gi norim jog tie 100 ar 200 gabalų kažkada atsipirktų. Man atrodo ankstesni bandymai vis nenueidavo iki galo, nes nebūdavo patikima, jog tai duos ryškų pagerėjimą. Bet kitokių geresnių būdų pritraukt daugiau žmonių į Klaipėdą vistik nėra, tik per lėktuvus.


Fasadai. Taigi, čia išties proaktyvios valdžios veiksmų reikia. Jau daug namų aptrupėjusių yra, kai kurie simboliai net griūva. Manau turėtų būt sukurta „senamiesčio fasadų atnaujinimo“ programa, kuri leistų savininkams (jei tai yra privatūs savininkai) tam tikrą dalį remonto kainos kompensuoti. Tai neturėtų būt didelė dalis, nes NT vertė pakils gan neblogai, jei visas senamiestis atsinaujins. Tad turi būt įtikinami savininkai prisidėti prie remonto didesniąja dalim, o jei jie to nenori daryt, galbūt pasiūlyt išpirkti turtą ir parduoti kitiems, norintiems tai daryti? Neįsivaizduoju valdžios to darant, bet kažkoks gudrus mechanizmas galėtų būt – perki, atremontuoji ir parduodi brangiau. Žinoma, fasadai vieni nieko gero nesukuria patys iš savęs ir žmonės į senamiestį neatvyks tik pažiūrėt į fasadus. Bet tai daryti reikalinga ir parodo rūpinimąsi miesto širdimi, tai bus pastebima ir įvertinta ir miestiečių.


Žaidimų aikštelė. Tarp Sukilėlių ir Aukštosios gatvės yra didelė dykynė (beje ten jau šalia stato viešbutį – neįtikėtinas dalykas, nutikęs vidury senamiesčio). Manau toj vietoj reiktų kalti didelę vaikų žaidimo aikštelę. Bet tokią, kuri nustelbtų net ir Liepojoj ar kituose miestuose esančias. Čia atsirastų smarkus traukos taškas, o kadangi jo geografinė pozicija yra pačiam vidury senamiesčio, judėjimas pagyvintų ir aplinkinius objektus – kavines, barus prie Anikės aikštės, Daržų gatvėj esančius, ir dar daugiau. Jei mes vaidinam ar norim vaidint miestą, patogų šeimoms, tai čia būtų geriausias ėjimas. Kaip vienas geras pavyzdys yra žaidimų aikštelė Danės skvere, prie buvusio TEO pastato sutraukia daug tėvų su vaikais, net ir rudenį ar žiemą, tas pats yra ir su Poilsio parke esančiais įrengimais, tai nematau dėlko šitas sumanymas neturėtų pasisekti. Žaidimų aikštelių be abejo, reikia ir prie gyvenamųjų namų, bet čia mes kalbam apie senamiestį ir tokį objektą, į kurį vaikai veržtųsi ir temptųsi tėvus.


Senasis turgus. Šis objektas turėtų būt atiduotas privačiam verslui, kad būtų sutvarkytas ir išvystytas. Vėlgi nereikia toli dairytis – Vilniuj kai kurios turgavietės įgavo antrą kvėpavimą ir dėka privataus verslo.

„Mes jokiu būdu negalime lygintis pirkėjų srautais su Vilniumi. Pažiūrėkite, kiek daug Klaipėdoje centrinėje gatvėje atidaroma pigių drabužių parduotuvių. Tai tik parodo, kokia perkamoji galia yra uostamiestyje“

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/pavydziai-ziuri-i-vilniaus-turgu.d?id=77152813

„Senojo turgaus“ vadovas

Šiek tiek apmaudu ir gaila kad nėra liberalaus sprendimo ir vis bandoma išlaikyt valdiškas įstaigas, kurios valdo turgavietes. Net leidžiama sau taip nusišnekėti, kad antras miestas Lietuvoje yra per šviesmečius nuo pirmojo, atseit su maža perkamąja galia. Senasis turgus galėtų atitraukt ir daug lankytojų nuo Akropolio, apie ką daugelis skundžias. Klaipėdos senamiestis nėra toks didelis kaip Vilniaus, tad čia vienas didesnis rimtas objektas sukurtų ir didesnį atsigavimą aplinkui. Žmonės po turgaus galėtų nueit į tą pačią žaidimų aikštelę. Keista, kad yra kuriamas mitas, jog ši vieta gali būt sutvarkyta tik su savivaldybės pagalba.


Grindinys, šaligatviai, gėlynai. Sudėtingas reikalas, nes daug gatvių yra akmeninės ir jų užasfaltuoti negalima. Bet nuvažiavimai, borteliai ir šaligatviai, pritaikyti vežimėliams ir dviračiams yra būtina. Savivaldybė jau yra suplanavus atnaujinimą, ir nors tai neatrodo didelis veiksmas, galintis atgaivinti senamiestį, vistik jis kartu su fasadų atnaujinimu, padarytų didesnį proveržį. Siūlau taip pat atkreipt dėmesį ir į vos kelias nedideles žaliąsias zonas, tai yra nedideli gėlynai, kuriems reikia visiškai nedaug, kosmetinio dėmesio ir jie taip pat pradėtų traukti žmones.


51 festivalis. Čia labai skambus liberalų programinis punktas, bet jis nereiškia kad reikia pult atiminėti pinigus iš 5 didžiųjų festivalių (sutikime, jie vystomi daugelį metų ir be jų Klaipėda jau neįsivaizduojama). Skaičiai sako, kad Klaipėdoj kiekvieną savaitgalį vyksta 8-9 kultūriniai renginiai. Taip, ne visi jie senamiestyje, bet čia stokojama tiesiog marketingo, elementaraus patrauklaus viešinimo tiek klaipėdiečiams, tiek netolimam užsieniui apie tai kas vyksta. Liberalus siūlymas – skirti šiek tiek pinigų marketingui, paraganti senamiesčio verslininkus apsijungti ir drauge tai daryti. Kaunas taip pat darė. Kaip sakiau, nereikia toli pavyzdžių ieškoti.


Dar kart – turime unikalų klimatą, kai sniego nėra beveik ištisus metus, pagalvokim ir kaip miestą atgaivint ne tik vasarą. Pabaigai – labai faina grupė feisbuke su tuntais urbanistinių idėjų – „Klaipėdos fylingas„. Užsukite įkvėpimui.

Rašyk komentarą

Comment